žydžiūtis

žydžiū́tis, -ė smob. (1), žydžiū̃tis (2) žr. žydukas 1: Žydžiū́tis stovi tranteliais apsikarznojęs, žušalėlis, žustirėlis ir tep gailiai prašo rankelę atkišęs Rod. Iš akių tikra žydžiū̃tė – tokia juodakutė Gs. Žydės ir žydžiūtės bėgiojo, nardė po žmones V.Piet.